Šventinu tavo pustymą rūko
Šventinu auksines žuvis viršum apsnigto miesto
Rūdijantį lietų veriantį mirusį paukštį
Alyvų sprangų žydėjimą
Mirties atodūsius tiesiai iš biblijos
I visa,kas yra tverta kaip dievo nuoskaudos
Kaip kreivi kiemsargio pirštai
Negrabiai skabantys machorkos vyšnaitę
Kuri ima liepsnoti it krūmas
Ne tas kur šventas
O tas šventintas gausiai benzino vaivorykštėm
Ir viskas ima tirpti
Lydosi kambariai, o juose
Tavo kruvinas veidas ir karstas
Melsvo atspalvio
Vietinio  padirbtas iš mėnulio valties
Tik tiek ir teliko
Tik tiek
------
Gyvsidabriu kyla šešios žvaigždės
O dangus seniai jau miręs