Juk vis taip pat dar žydi lauko gėlės
Ir paukščiai čiulba rytmečiais žaliais.
Dar šiltas vėjas šnabžda volungėle,
Einu dar smėlio nubertais takais.

Atrodo, niekas ir negali keistis,
Šuoliuoja atmintis kvapiais laukais.
Žinau, už šito vingio saulė leisis
Ir dangų nudažys rausvai – gelsvai...

Tik vakare, žiūrėdama į kelią
Svaigstu nuo virpančių ryškių gaisų.
Ir ten giliai, giliai kažkur taip gelia –
Aš su tavim į rudenį einu.