Pamąstymas

Tos eilės... Visiškai bejėgės –
Nuvytę vakar pažadai,
Nes naktys... Jos juk tau bemiegės,
Ir vėl save žudai, žudai...

Išgėrei tarsi gryno oro
Vakar dienos tu spindulių.
Šiandiena: noriu, noriu, noriu...
Kas buvo vakar neturiu.

Ir su ledynmečiais išplaukęs,
Žmogus gal sniego, gal ir ne,
Einu aš basas per palaukę
Gal būt sapne... Gal būt sapne...

Ne paskutinis ir ne pirmas –
Tik šeštas, penktas iš eilės –
Kam teršti savo sėklom dirvą,
Jei nepražys.
................................................
O tu gailies?..
kaip lietus