Kaip tylu!
Kaip ramu!
Tik po aukštus rugius
mažos putpelės braido.
  
Guliu žalioj žolėj
ir matau,
kaip į debesį sunkų
kopia priešpiečio saulė.
Stebiu, kaip mažytė
marga boružė ropoja
daugiaaukšte smilga.
Krenta ir vėl kopia.
Ir koks jos beribis atkaklumas!

Esu apkabinta žolės.
Ir iš tenai — iš giliai
į mane teka žemės energija.
Iš viršaus leidžiasi tyras
mėlynas dangus...

Guliu žalioj žolėj
ir girdžiu —
kaime plaka dalgius.
Rugiapjūtė dainuoja!
Pakylu. Žiūriu —
lyg kariaunos mūru gula
standžios prinokusių
rugių bangos.
Tuoj laukai laisviau atsidus...