Nežinau, ar medus per kartus,
Ar per saldžios norvegiškos braškės...
Kai lietuviams atvėrė vartus
Ir per visą pasaulį jie blaškės
Paragaut, pažiūrėt, gal sočiau
Ten lietuvį vargdienį maitina,
Na, o šalį valdys paprasčiau
Tie, kas nori valdyti ir žino,
Kiek svarų kainuoja medus
Ir kiek Kinijoj visko gamina,
Tik lietuvių kalba per sunki
Ir nebetelpa į lagaminą.

Jau šiandieną atspėt daug sunkiau,
Kur tėvų ar senolių kaimynai,
O nuo Bruklino tilto ir tau
Nieks nebepasakys, nes nežino,
Kaip banguoja pavargę Sartai
Ir ar Stelmužės ąžuolas gyvas.
Sotų komiksą savo vartai —
Nebekintančią jau perspektyvą.

Na, o čia, Lietuvoj, vis mažiau
Alkanų. Vien tik sotūs telikę,
Tik dabar jau valdyt daug sunkiau,
Nes ir patys valdžioj susipykę.
Tarp mašinų, namų ar laivų
Ir merginų, kurių nebučiuosim...
Neišmokę skaičiuoti savų,
Kaip mes savo turtus suskaičiuosim.

Tararara raram tam tam —
          Tarp svetimų savi,
Tararara raram tam tam —
          Tarp savų jau svetimi.