Aš tik maža mergaitė pasimetus —
Savęs kitaip apibūdint negalėčiau.
Aš į horizontą savo žvilgsnį įbedus,
Nors nelyja, slepiuosi po skėčiu.

Mano mintys išsidraikę,
Mano jausmai sujaukti.
Širdis man sako: ką ji čia veikia?
Savęs pakeist negaliu net pati.

Todėl ir noriu susiveržti liemenį neliauną,
Noriu sutraiškyt nepilnavertiškumą.
Deja, slepiuosi po kauke klouno,
Savijautą maskuoju lolitos kostiumais.

Kartais taip vargina mintys,
Paklydę tarp ambicijų ir baimių.
Nemoku to, ko noriu, apginti,
Prislėgta begalinių mažų nelaimių.