Su Adolfu daug žodžių Jo paskaitę,
Tik nežinau, ar tai svarbu,
Jei jis anksčiau,
O aš — dabar...
Tuomet juk Nyčės nežinojau,
Tačiau dabar per jį jaučiu —
Su Adolfu labai panašūs —
Žmogus jis buvo kažkada,
Kaip kad dabar ir aš esu...

O Zaratustra šitaip sakė:
Mūs žemė turi odą,
O joje — ligų daugybę.
Viena iš  jų „žmogus“ vadinas.

Pasižiūrėjau aš į žmogų —
Pirmiau į Adolfą,
Paskui jau į save:
— O, Zalatustra, tarki žodį,
Ar ne keistai atrodo ši liga,
Įkritusi į žemės odą?
Tačiau ir patylėt gali, o, Zalatustra,
Nekvailas juk ir suprantu:
Su kosmosu ir atomu
Aš aplenkiu Adolfą ir visus
Mirties turėtojus,
Kurie bent kiek anksčiau.