Klaida
Susivėlė žvilgsnis žolėj – rasa potėpiais liejas,
medžio viršūnėj – vėlė. Plunksnas suplėšė vėjas.
Žalias padangės mėnuo žiūri pro stiklo vitražą,
Akligatvyj riogso duobė:
nei praeit, nei aplenkt nieks negali.
Supas kišenės lopšy senas bevertis skatikas...
Gegulė suklydo – gal tris
metus suskaičiavus
-
nuskrido.