Jau gana, ar matai, tuoj per užtvanką upės nubėgs.
Taip pakilęs vanduo. Gal lengviau bus, širdies neskaudės.
Tavo žodžiuose vien tik ruduo. Atsispindi debesys
Sunkūs, pilki — ežeruos be gelmės, be šviesos.
Tuoj į dangų iš vandens nužaibuos. Gal lengviau bus,
Širdies neskaudės. Dar rugpjūtį sulaukus žiemos.