Kokteilis kantrybės ir nerimo
Beaugant vaikams sodrėja —
Dabar jau žinai, kaip galima
Mylėt, kas toliausiai išėjo.
Dabar jau takeliai susisuka
Į laiko suspaustą spiralę,
O tu tarp daržovių vis lysvėje,
Ir tavo tikėjimas žalias.
Turėtumei verkt, bet juokiesi —
Pripratus šeimyną paguosti.
Su kiemsargiu tenka likt dviese
Ir laukti nesudedant bluosto,
O rytą galvelėje šviną
Pajust skaudžiai skaudžiai — kaip pagirias.
Kad lauki, gal niekas nežino?
Tik durys, nes nuolat jos praviros?
Išmoksti išskleisti tiek glėbį,
Kad būtų platus kaip pasaulis,
Taupytą skatiką įdėti
It kraitį išeinančio saujon.
  
Kokteilis kantrybės ir nerimo
Užaugus vaikams pasodrėja.
O patys duris ar pradarome
Namų, iš kurių jau išėjome?