Seniai jau saulė buvo patekėjus,
kai stovyklautojai judėt pradėjo.
Ugnelė pirma su saule kilo,
žolelių arbatos užkaitė kibirą.

Taip suvėlavus atsikelti,
nebuvo laiko poilsiauti —
pusryčiauti visi skubėjo ir
Pagulbio aplinką tvarkyt pradėjo

Fizrukė darželyje usnis išrovė,
jai Juodvarnis padėjo uoliai —
lai vien tik kvietkai čia žydės,
muzika ir eilės sodyboje skambės.

Vai žydėk, žydėk jaunyste —
dainos aidai skambėjo.
Apsuptyje melsvų žiedų —
Vaivos poetiškas ravėjimas.

Smėliu Karilė takus gėlynų barstė,
talkino Feniksas Skrajūnas su karučiu.
Visi darbavosi sparčiai,
staigmeną Pagulbiui kurdami.

Cieksas medelio ateitį genėjo —
auginki lapų garbanas vešliau,
dar vakar žvejodamas žadėjo
kitoj stovykloj vėl lankyt.