Nėra gyvybės butaforiniame kosmose.

Aš pagaliau galiu sau leist šiek tiek tavęs.
Dusliu akordu, lyg atodūsiu, kraujospūdis
Tuščiam mieste prie bėgių žiočių krinta. Mesk

Tą slogų įprotį kalbėti apie šermenis —
Tai už tave padarė veidrodžiai. Ūkais
Virš vakarėjančios stoties laukimai merdėja
Ir, jei nuspręsti man, — lengvos jiems žemės. Leisk

Tiesiog stebėti periferiniu regėjimu
Šį išėjimą ir pačiai išeit išvien.
Ko vertas priešnuodis vienu ypu išgėrusiems
Žvaigždynų eterio? Juk priešnuodžiai — gyviems.