Prisimenu, liūdna stovėjau
Ilgoj eilėj prie lašinių.
Dabar net norai sutrumpėjo —
Išbėgu pustuščiu krepšiu.

*  *  *
Jau skelbta buvo: Krizės metai!
O kiek gudručių atsirado!
Visi kėsinasi į turtą —
Mums kišenes kasdieną purto.

*  *  *
Vis kyla kaina už benziną,
Už duoną, vaistus, gerą vyną.
Į kavą, pieną, saldų sūrį
Liūdnai biedniokų akys žiūri.

*  *  *
Žvairuoja į kišenės tūrį,
Kurie už algą dirbti turi,
O mūsų jau tokia dalia,
Kad nepaklusti nevalia.