Debesų karavanai
vis keliauja į tolius
liepa greitai rugpjūtį pamils
o žolynai vis žydi
aromatais svaigina
ir žydės kol žiogai nenutils
tik širdis vis nerimsta
ieško žmogiškos laimės
nežinia ar ją dar besuras
obelų lūžta šakos
ilgis vienišos širdys
naktimis jas vis šaukia kažkas
bus vėl giedras rugpjūtis
žvaigždžių ūkus pažėręs
o aš klaidžiosiu vienas juose
šaltos rasos gels kojas
žvaigždės kvies į platybes
aš ieškosiu tavęs dausose...