Nors pati tiktai kruopom gyva,
Lesk, zylute, dėl tavęs man negaila.
Aš pripratus, kad skystesnė sriuba.
Tu lekioji, tau šalta, tau reikia.

Gal pabelsi kada snapeliu
Į akis, pražiūrėjusi langą.
Aš suprasiu — laiškelis atklys.
Nors jau niekas seniai nebelanko.

Lesk, zylute, pabersiu ir dar.
Nors nedaug — dar ir katinui lieka.
Jis per stiklą tavęs nenuskriaus,
Nebijok, nenuskrisk, man taip reikia.