Vyšnia, pasipuošus karoliais,
Šakas svarina žemai.
Gundantis uogų raudonis
Meilę brandina nūnai.

Kadais su pavasariu žaidė,
Suposi vėjo glėby,
Ir ant šakų tyliai skleidės
Puošnūs žiedeliai balti.

Dabar, raudonai nukaitus,
Brandina meilės vaisius.
Saulė jos mintį išskaito:
„Bus vėl pavasaris, bus“...