kur vedi tu mane
pilkas žvyrkeli
žydi sodai
aš jų nematau
pravažiavimo nėr
tik aplinkkeliai
ką galiu pasakyti
aš tau
visada kelyje
į vienatvę
akmenėliai po kojom
girgždės
mielas žvyrkelis man
o ne gatvė
ir laukimo ranka
ant peties...
pušys vakaro dangų
parėmė
gal šią naktį
jis dar nenukris
vakar sielą
lyg votį skaudėjo
kai likimas uždarė duris...
atsirėmęs į eglės kamieną
glostau samanas
tyliai ranka
dovanotą palydžiu
man dieną
švelniai virpa
šermukšnio šaka...