Žiogai
Į rugpjūtį
žiogai mane šaukia
po lietaus
nakties vėsume
basas pievas
šiąnakt išbraidysiu
vis ieškosiu kelių
pas tave
žvaigždes debesys
laiko paslėpę
aš ir vėl
kaip kadais kelyje
lyg naktinė plaštakė
lekiu aš į šviesą
atsitrenksiu į stiklą... deja...