Nepataikiau vėl Dievui į langus.
O pasiruošęs kaip buvau.
Barzda trijų dienų,
Šampanas, gėlės, naujos kelnės.
Švarkelis Nike, kalnierius baltas.
Neatėjo jau ne septintą kartą.
Ar šitaip galima, aš juk rimtai.
Kiek dar daužysiu Tavo langus?
Padėk, nejau kankinsi amžinai?

Ir žioplas tu, ar tau padėsi.
Jos žiūri priešais, pro kavinės langą.
Ir stebisi — va čia tai frantas.
Prirovęs salvijų iš miesto klombos.
Maišelis Maximos, gvazdikas atlape.
Visą gyvenimą praleisi kaip sapne.
Kur dingo vyrai, kas per velniava?