- - - nuogas ryto apsiaustas
nekaltos avelės žvilgsniu
slysta
veidrodinėje sienoje

kol užrakintos visos bažnyčios
renkiesi tik sapną —

tavo šešėlio ugniniai delnai
tiria kalbantį akmenį —

akmeninėj mandaloje
į ryškėjantį siluetą
nujaustimi kryžiuojasi magiškas
skaičius

užsimiršimo nebus —
lietaus akvarelė
akmenų upėmis teka

gal tik laikinas prieglobstis
savo neišsipildymu
alsuos į plaukus

byrančiais obuoliais
kada nors
vasara nesibaigia - - -