Kur dingo mielas vaikiškas drovumas?
Argi kuklumas didelė yda?
Kada po pirmo bučinio suglumus
Norėjai skristi ir dainuot, kada

Tau švelnūs virpuliukai širdį gnaibė,
O tas laukimas buvo toks saldus.
Ir priežasčių atsisakyti aibę
Surasdavai, nors lipo kaip medus.

Jauteisi išdidi, laisva, laiminga,
Pavergus švelnumu ir tyrumu.
Tada dar nemokėjai būt aistringa,
Ir niekas tau nesakė: „Ją imu".

Nekrovė tartum prekės į mašiną
Už eurą, dolerį, o galbūt ir dykai.
Kodėl veidai nerausta tų merginų,
Kur dingo balto nuometo laikai?

Į klausimą atsakė man panelė:
„Šioj žemėj aš tik kartą gyvenu".
Ir akyse sužibusė ugnelė
Nustebino grožiu ir tyrumu.
---------------------------------
Galbūt vertybės keičias su laiku,
Bet jas priimti kažkodėl sunku.