Paikas vėjas dangų pripėdavo,
Žydrą skliautą debesim nuklojo.
Šie, apsunkę, vilkstinėm lingavo,
Šaltu prakaitu perdien lynojo.

Dar perkūnas griaudė, pyko,
Akmeniniais ratais trankės.
Nesuprast, ko neįtiko
Debesėliai, nors ir stengės.

Po dienos darbų darbelių
Saulė leidosi už miško
Ir ant debesų kraštelio
Spindulėlis jos užtiško.

Linksmo būta spindulėlio —
Puošti debesis pagavo,
Negailėdamas užpylė
Kibirą auksinio dažo.

Ne, ne gėlės pasikėlė,
Ne laužai karšti liepsnoja —
Auksaspalviai debesėliai
Vakaro sparnais plasnoja.