Kol briedis turėjo ragus,
Turėjo ir draugę jis briedę –
Abu išgulėjo laukus,
Abudu miške lapus ėdė.

Kol elnias turėjo ragus,
Turėjo jis elnių haremą –
Paklusnios – valdovas puikus...
Bet noriu pakeisti aš temą.

Kol vyras turėjo ragus,
Žmona vyrą ėdė ir ėdė;
„Tu – lepšis, tu – toks nerangus,
Uždirbi mažai...“. Žodžiu, bėdos...

Kai pametė briedis ragus,
Paspruko draugužė jo briedė.
Jis bliovė – drebėjo dangus,
Įniršo – medžius visus krėtė.

O logika čia paprasta –
Dvi pusės, nors vienas medalis –
Juk vyras patalžęs lazda,
Po to savo žmoną išvarė...