Nostalgijos tylioj žolėj

Gražu.
Lyg rytas, lyg pašvaistė pamiškėj.
Tik dar rūku ne baltos
Rudens pievos.

Jauku
Nostalgijos tylioj žolėj,
Nebado kojų
Tvilksinčios ražienos.

Ir dar ne vakaro skaudi gėla.
Ir dar ne tavo rankos susipynę.
Tik nebylio, tik neregio
                                 akių kalba.
Ir byra žodžiai praeitin.
Po kojom krinta durų vyriai.

Neišgirstos dievų sakmės,
Prie sielos glunda žodžiai
Lyg pavydūs žvilgsniai.

Nesujauktos dienų tėkmės
Nėra. Nėra, kaip smėlio tiltų.

Ir lietūs dulkia
Dargana rudens.
Ir ūkanos tavam lange parimę.
Ir uždelsta kielės rauda...
Ant žemės leidžias pelenai...
Virš žemės driekias laiko vingiai...
Grėjus