Išeinu vidunakty į kelią,
Kai vos vos ilgesnė jau naktis.
Ne žvaigždyne žiūrinčią žvaigždelę
Sau renkuos, tikiuos kad nepaliks.

Miega Šuo, padėjęs sunkią galvą.
Nesublyksi Sirijaus akis, –
Virš miškų ūkuos vos alma
Užsibuvęs gaiso atspindys.

Išdidi ir nieko nepamilus
Didžiaakė liepos Venera
Vieniša klajoja nusivylus
Taip žemai, kad jos jau nebėra.