Nekvieskite, jurginai, rudenėlio

Nekvieskite, jurginai, rudenėlio, dar nereikia,
Dar vasara kasas saulutėje džiovina,
Dar liepų kvepiančių auksinis laikas,
Dar obelys žalius obuolėlius nokina.

Dar nevisus paglostė jūros bangos,
Ir kopų smiltys gal manęs dar kantriai laukia,
Dar debesys aukšti, dar sodrios lankos,
Dar darganų laivai prisunkę neatplaukia.

Jeigu lietaus gausiau – tai tokia liepa.
Dar bus rugpjūtis su pilkais pelynais,
Nubrauksim prakaitą karštesnę dieną
Ir lauksim vakaro, kai rūkas kyla.

Nekvieskite, jurginai, rudenėlio...
Žinau, kaip jums žiedus praskleisti noris,
Pasipuikuot, kai žydi kitos gėlės -
Lelijos baltos, rožės, aguonėlės.
skroblas