Mielas dienorašti, kapstausi sode, anyta žadėjo atvažiuoti, tai priekabiai patikrinusi tvarką namuose ji, aišku, patrauks į sodą. Bet šįkart, esu įsitikinusi, liks maloniai nustebinta: milžiniški salotų lapai, raudonuoja braškės ir agurkai jau nemaži. Idiliška ramybė, tiesiog palaima kūnui ir sielai.... Paukšteliai čiulba, ramunės linguoja savo didžiulėmis galvomis, pamažu į viršų stiebiasi jurginai. Visą šitą rojaus paveikslą netikėtai sudrumsčia įkyrūs garsai, kuriuos kažkas vadina muzika. Kaimynas iš kairės vėl įjungė ta pliurpalynę visu garsu. „Ar girdi, kaip mano siela beldžias į duris?“— virkauja sesutė ir du broliukai (keista, kodėl ta siela turėtų belstis į duris, jeigu jos, vargšelės, vieta jau kitoje erdvėje). „Mums tik reikia susitaikyt, jos atsidarys...“— aimanuoja toliau. Mistika: siela pasibels, durys atsidarys, o už jų — vaiduoklis Kasparas atėjo taikytis. Žinai, jau daug prirašyta apie mūsų lietuviškosios pop muzikos žvaigždes, jų kūrybą, nors dažnai to kūryba net nepavadinsi. Anądien dukra, bebaigianti muzikos mokyklą, gavo užduotį aptarti lietuviškos pop muzikos ypatumus. Aišku, pirmiausia ji kreipėsi į mane, lyg aš būčiau žinovė. Išdėstė savo viziją, kaip turi atrodyti darbas, kuriame nusprendė atidžiau patyrinėti lietuviškųjų pop dievaičių dainų tekstus. Įspėjau, jeigu norinti mano patarimų, neturinti kišti rankų prie tam tikrų atlikėjų  ir tuoj pat  padiktavau sąrašą:  Povilaitis, Paškevičius, Neda, Arina ir dar keli. Dukra tik prunkštelėjo, girdi, čia visi 40-mečiai seneliukai. Suvaidinau įsižeidusią, bet paskui pagalvojau, matyt, Stasys Povilaitis apsidžiaugtų pavadintas keturiasdešimtmečiu. Vyresnėlis, atsukęs į sesę kumštį,   sąrašą papildė vyriška komanda: Mamontovas, Mikutavičius, Montvydas, Saša Song. Šįkart dukra nesipriešino. Bučkis, vadinasi, sutarta.
Taigi po  savaitės įtemptų tyrinėjimų, nagrinėjimų, analizių mano gražuolytė išdidžiai virtuvėje ant stalo padeda savo darbo juodraštį, skambiu pavadinimu: „Iš dainos žodžių neišmesi“. Ilgai aiškina, kad pagal jai vienai suprantamus kriterijus sudariusi savąjį top atlikėjų 10-tuką. Skaitau garsiai:
1. Dviejų vyrukų, mėgstančių uniformas, dainos „Meilės niekada per daug nebūna“, „Vartai į laisvę“ ir „Kaip smagu, kaip gražu“. Liepiu dukrelei argumentuoti pasirinkimą, o ji papūtusi lūputes cituoja: „Meilės niekada per daug nebūna / Ji tarytum dykumoj vanduo“ (blogai vyrukams, matyt, geografija mokykloje sekėsi), o kitoje dainoje dar gražiau: „Ai, kodėl laikas mėlynas?“ (skubi okulisto konsultacija), o toliau visai gražiai: „Mes žiedai tik gegužio,/ Mes tik rožės nulūžę,/Kraunam žiedas po žiedo,/ Nes gaidžiais būti gėda.“ (Aha, kaip susukta, pasirodo, vyrai su antpečiais tapo rožėmis, nes nenorėjo būti gaidžiais). Ir paskutinis perliukas iš trečiosios dainos: „Pirkau AUDI / Kas, kad jie kreditu / Bet be palūkanų“ (parodykit man tą banką, kuris kreditą duoda be palūkanų, gal čia kokia paslėpta „Snoro“ reklama).
2.Vyriokio, dainuojančio ne tik lietuviškai, bet ir žemaitiškai šedevrai: „Itališka dainelė“ ir „Skani naminė“(maniau, kad čia jis apie duoną). Pirmoji spėju, jeigu ne apie Romą ar Milaną, tai tikrai apie Veneciją. Plaukia siauručiais kanalais puošni gondola, o joje vairininkas traukia lietuviškas dainas. Ir ką jūs manot, radom tą itališką kabliuką: „Makaronų man nebekabink“ (giriasi tie italai savo pasta, lyg kiti nemokėtų makaronų išvirti ir pagal kitokią paskirtį panaudoti). Toliau  tiesiog globalinės problemos: „Ir į dūšią niekada nešik“, nes „rieda ašaros kaip garvežiai“ (koks puikus literatūrinis išprusimas, kokios savitos meninės priemonės). Antroji daina ypač patiko mano brangiausiajam, kuris tuo metu virtuvėje barščius srėbė: „Vaikšto butelis ratu / Žalio stalo kvadratu,/ Aš tą butelį stveriu /Už kakliuko ir geriu. (Jergutėliau tu mano, net taurelės žmogui niekas nepaduoda). Dukra tarsi supratusi tėčio muzikinio skonio ypatumus tęsia sąrašą toliau.
3.Brandus vyriokas, matyt, ilgai pabuvojęs tam tikrose uždarose vietose, nes dainos pavadinimas labai informatyvus — „Žudiko daina“(net šiurpuliukai per kūną nubėgo). Galvoju, kad nebūtų koks pakelių maniakas, bet, pasirodo, žmogelis turi visai kitokių problemų: „Aš kiekvieną dieną girtas / Aš pamiršau, kas aš pats“ (nieko keisto, taip, drauguži, gali ir balti arkliai pasirodyti). Sunki žmogaus dalia, nes daina baigiasi tragiškai: „Tu pasakei, kad išeini/ Ir išėjai, o aš likau vienas“ (dar viena gyvatė sudaužė žmogui širdį).
4.Merginos, kuri jau du kartus pakeitė pavardę ir yra verta milijono, daina tiesiog dramatišku pavadinimu: „Širdis ant balto sniego“. Pradžia tikrai įspūdinga: „Ten, kur tu, ten, kur aš, ten gili duobė, praraja“(matyt, duobėtose Kauno gatvėse ratas pateko tiesiai į smegduobę). Vargšelė taip graudžiai prašo: „Nebespjaudyk į veidą senų nuodų“ ir „Užgesink tas šviesas tunelio gale,“ (žmonės, turėkit sąžinės, spjaudosi viešose vietose — tuneliuose ir dar šviesų neužgesina). Skausmas toks begalinis, kad „rožių spygliai į kūną smenga“. Dukra tuoj pat pasiūlo atlikti eksperimentą, nulaužti kelis rožių spyglius ir bėgte į brolio kambarį išbandyti. Deja, eksperimentas šįkart buvo sustabdytas. „Šita panelė iš Kauno rajono niekada nepasižymėjo geru muzikiniu skoniu,“— konstatuoja brangusis vėl pravėręs šaldytuvo dureles.
5. Po suvaidinto skandalo įkurta  panelių grupė, pavadinta paukščiukės vardu. Dukra teigia, kad čia asortimentas itin platus, bet ji pasirinko dvi dainas: „Naujas gyvenimas“ ir „Išprotėjau“. Merginos pacifistės, tikros taikos propaguotojos: „Išmečiau visus ginklus/ Bet pasilikau kulkas“      (brangusis bumba, kad geriau jam į medžioklę būtų atidavusios). O antrajai dainai skubiai reikalingas klipas ar net kino filmas, kurio pagrindiniai veikėjai būtų zombiai, vampyrai ir kitokie padarai: „Leidžiu lengvai / Nagus į betono sieną /Ir tu taip darai,/ Mes šitaip pradedam dieną.“ (Nieko sau mankšta, o gal užuomina, kad manikiūro paslaugos pabrango).
6.Trys blondinės, visų vyrų svajonių įsikūnijimas: 90-60-90 (tiesa, kai kurios kūno dalys ryškiai ir demonstratyviai pakoreguotos). Daina „Atsipalaiduoti“(ko reikia, tai reikia), o atsipalaiduoti gražuolėms padeda tik brangus automobilis: „Gali būti mus suves keliai / Aplinkybės ir automobilis“. Toliau tiesiog pritrenkiantis prašymas, skirtas mylimajam: „duok išgirsti kvapus“ (tikrinau kelis kartus, patikėkit, taip ir yra. Valio! Naujas fizikinis-biologinis-cheminis reiškinys).
7. Vyrukas, vardu Paulius, retai šmėžuojantis TV ekranuose. Jeigu atvirai, tai net nežinau, kaip jis atrodo, bet dukra tvirtina, kad šis atlikėjas matematikos genijus. Daina „Meilės trikampis“ tokia keista, nes vis sveriama ir matuojama. Pirmieji žodžiai: „Vienas gramas meilės — kilogramas skausmo“, toliau pabunda nerimas: „Kaip suskaldyti mudu skiriantį betoną“( vėl zombiai ar kokie kelio remonto darbai). O tada garsioji matematikos formulė: „Kai meilės trikampis mums širdis krato, /  Tik nebandykime nubrėžt kvadrato“ (tas žmogus už matematiką, matyt, dešimtuką turėjo, o ji, nenaudėlė, šaiposi).
8. Keturios žavios ilgakojės, kurių pavadinime du skaičiai, sukeliantys tam tikrų erotinių minčių. Daina metaforišku pavadinimu: „Trečdalis širdies“(o man gražu ir tiek).Dukra pasimėgaudama cituoja: „Neskubėk išeiti, aš tikiu išties, / Kad pasidalinsi trečdaliu širdies“(čia jau be chirurgo pagalbos neišsiversim).Toliau prašymas, kuris man, padoriai moteriškei, net žadą užėmė: „Neprašau žadėti, pildyt pažadu /Šiąnakt pamylėki vieną iš trijų“( garsus brangiausiojo atodūsis jau iš vonios).
9. Šviesiaplaukė, nedidukė mergina, pasivadinusi išnykusios šalies vardu, kažkada fantastiškai dainavusi apie kregždutes, dabar traukia kitokias dainas. Vargšelei po visų nesėkmingų meilės istorijų skauda širdį, todėl ir pavadinimas: „Be tavęs“. Skausmas begalinis, nes „Baigiau prigerti savo ašarų baloj“ ( kažin plaukti ar moka?), o dar tas nevidonas: „kad tu tiesiog griebei ją ir mane palikai“, todėl nugali moteriškas išdidumas: „mes sugriovėm tiltus / sudraskėm bures“ (pasirodo, toj ašarų baloj dar ir laivas plaukiojo sudraskytomis burėmis).
10. Vaikinukas, prisidengęs animacinio personažo kauke, toks baltaplaukis geniukas, kurio dainos pavadinimas „Nereikia, neverk“. Susimąsčiau, prisiminiau tuos senus laikus: „kodėl tokia skaudi pirmoji meilė / Už ką į širdį man smeigei“( šakute ar kinžalu?). Atsiminimai atgyja: „Kadaise vienam suole sėdėjom/ Žvilgsniu aš tau kalbėjau“ (ekstrasensas ne kitaip).
Toks ir yra garsusis dukters paruoštas 10-tukas. Tiesa, bobulytės griežtu reikalavimu iš jo buvo pašalintas atlikėjas  laimingu vardu, kurio dainas traukiame visuose giminės suėjimuose: „Tėviškės niekas tikrai nepakeis / Palmių nei kopų čionai nebėra / Tik ošia svyruoklis berželis“ (nieko nepadarysi, UAB medkirčiai iškirto Lietuvėlėje palmes, liko tik vieniši svyruokliai berželiai).
Žinai, mielas dienorašti, neseniai  vienoje svetainėje skaičiau apie tai, kad dainų žodžių paieškų kiekis pradėjo mažėti 2009 metais ir tęsiasi iki šiol. Šalia buvo net nubrėžta kreivė, primenanti širdies kardiogramą, kurioje nieko negalima suprasti, todėl klausiu savo darbštuolėlės,  o kokias išvadas ji padarysianti, apibendrinimą suraitysianti. Mergaičiukė, pasitaisiusi smunkančius akinukus, išdidžiai atsako:„Čia viskas aišku. Pop muzikos kūrinių eilės banalios, primityvios, netgi vulgarios, temos tos pačios, nuolat kartojami tie patys žodžiai, nors pasitaiko originalių meninių priemonių, bet jos parodo tik menką literatūrinį išprusimą“. Žiūriu į savo vaiką ir netikiu, į ką  tokia protinga atsigimė. Žvilgteliu savo brangiausiąjį ir mintyse pagalvoju:„tikrai ne“. „O kaip pabaigsi darbą?“ — klausiu. „Grupės, kurios pavadinimas primena tabaką, dvieiliu: „Kai baigias pinigai, prasideda koncertai,/ Gyvenimas parodys, kiekvienas ko mes vertas.“
Va taip, mielas dienorašti, uždainuojam...