Suspsausk į kumštį, kad neišbyrėtų
Keli skatikai tarsi aukai duoti.
Spektaklis baigės, gęsta rampos šviesos.
Ir nusileidus uždangai liks tik tamsa.
Nebus gėlių, bis, aplodismentų,
Ir reveransui ji nebepakils.
Tu čia — vienintelis artistas ir žiūrovas.
Tik kritikai kaip nekrologą parašys:
Pradžia kukli, netvirtas epilogas.
Nesodrios spalvos, nerišli kalba.
Siužetas paprastas ir nusibodęs.
Sunku suprast, komedija tai ar drama.
Kiek beskaičiuotum, kas delne beliko,
Naujos dainos net posmui neužteks.
Matyt per ilgas buvo monologas,
Dar kartą rampos niekas neuždegs.