Kažkas čia ne taip. Ir birželiai gerokai pabrango,
ir rytmečius prašo įkeisti pirkliai porceliano.
Kai purtau save nuo paklodžių pro atvirą langą,
lyg trupinius duonos, tu surenki. Taip ir gyvenam

seniai ne į skolą ir, regis, seniai atsiskaitę.
Tik virtinę gervių lankstau tau, girdėjusi - pildos
slapčiausi. Kiek dar jų prireiks nežinau ir nereikia.
Kažkas čia ne taip. Tu tyli lyg visai neišgirdęs

ir nenutuokiąs kaip lėtai jos būriuojasi vyzdžiuos.
Nemirktelk. Tuoj kils. Nenuspėt ar į mus ar nuo mūsų…
Lyg, jei pajudėtum, numesčiau lapus ir nuvysčiau,
meldžiu puse lūpų
ir dangūs giliai atsidūsta.