Sakyk, lemtie, ar buvo verta
Išeiti vakar iš namų,
Nes dar jaunystėje išgertą
Aš tuščią taurę gert imu?

Palauk, lemtie... Tempiu už skverno –
Gal žengsi žingsnį atgalios?
Grąžink nedaug – kas buvo pernai –
Bent tiek širdy nesivolios.

Sustok, lemtie, nors minutėlei –
Šita akimirka saldi.
Bet tu tartum akla... Ir vėlei
Kažkur skubi, ne ten brendi...

Nedrįsk, lemtie, į priekį eiti
Nepasitarus su manim –
Nešies dienas lyg vargšės kraitį
Kasnakt sukaukdama šunim.