Išbyrėjai lyg smiltelė pro pirštus,
Sulaikyt tavęs nebesuspėjo —
Pro baltom langinėm puošiančius namus —
Tylia aimana, nusinešama vėjo.

Vėl alyvų skleidžiasi žiedai,
Ir lakštingala už lango gieda.
Ak, juk taip dar neseniai...
Tyliai ašara mamos nurieda.

Nesunokusi kančia širdy
Su savim dar vis kovoja.
Ak, sūnau, kodėl gi taip anksti?
Taip anksti... Motulė vis dūmoja.

Vyšnios puošias nuometais baltais,
Kantriai ąžuolas galiūnas tyli.
Čia šalis, kur upės teka kaip kadais,
Čia šalis, kurią poetas myli...