Žvaigždė tarsi viltis mažytė
Nukrito paskutinė jau.
Nespėjau norų išsakyti
Ir aš ant kelių suklupau

Ties ta riba, kuri dalina
Į dvi puses: – Į – Taip! Ir – Ne!
Nors jos išreiškia pažinimą,
Aš sušukau: – Deja, deja!

Juk taip sunku išeit į naktį,
Kai nematau šviesių žvaigždžių,
Kai vis bijau tavęs netekti,
Kai tik: – Sudie, sudie! – girdžiu...

Ir jeigu ne šaunus Arėjas,
Aš būčiau net nepastebėjus
Šviesos lyg tunelio gale –
Žvaigždė ta – mano širdyje...