Galva kaip bičių avilys.
Ir kraujas širdyje dar verda.
Norėčiau akimis įkrist
Į dangų mėlyną, žvaigždėm nubertą.

Tegul išplauna lietūs nuodėmes visas.
Net tas, kurių nebuvo, ir kurių nebus.
Į melą supintus žodžius.
Ir tai, ko prisimint neverta.

Telieka, kas buvo nuostabu,
Kas šventa, laiko neužgauta.
Laimingas, kad tave turiu.
Kaip švelniai tavo vardas skamba.

Galva kaip bičių avilys.
Ir kraujas širdyje dar verda.
O kaip norėčiau akimis įkrist
Į tavo plaukus, spinduliais nubertus.