Tas Pranas – patikėkite – ne aš,
Tačiau mus žemė ta pati nešioja.
Girdėjau, kaip jis keikiasi,  
Ir paprašiau:
– O Die,
Tą žodynėlį padalyki mums perpus,
Mes juk abu Pranai
Ir motinoms gražiausi buvom.