Šiltas vėjas kutena man kūną
lyg tai būtų tavieji plaukai
nuoširdumo per daug
juk nebūna
kad man skauda
nejau nematai
liepos liepžiedžiais
tyliai šiurena
bitės medų suneš
į namus
manyje tavo juokas
gyvena
ir kitaip jau tikriausiai
nebus...
laukuose žydi gėlės
nesėtos
jos greičiausiai vėl
mato tave
ar išliks pievoj
mudviejų pėdos
ar bus vietos abiems
danguje...