Tą vakarą nuobodų lapkritinį liūdna –
Lietaus barbenimas jausmus po kojom meta.
Ir pirštai mano groja klavišais – ne liutnia,
Monitoriuj po raidę spausdami it natą.

Juodas baltam. Juntu sarkazmą – paradoksas –
Gyvenimo duobėj baltai užrašom vardą...
Keturkampė akis ekrano kvailai spokso –
Neduota jai atskirti vertą nuo neverto.

Tiesos atsineša klajojęs piligrimas –
Tai Bachas nuovargis diktuoja man kantatą.
Tą vakarą nuobodų lapkritinį ima
Lietaus lašai mintim nukritę virst į ledą...