Vieną dieną aš pulsiu vandenin,
Ir bangos išplaus mano kūną.
Ir tą dieną nuo pat ryto lis,
Ir dangų perskros perkūnas.

Slinks dienos, medžių lapai nukris,
Vieniša žolė užaugs ant mano kapo.
Kaip medžių lapai svajonės nuvys
Ir sudžius ant vienišo kapo.

Bėgs metai, vasara keis žiemą,
Po pavasario vėl ateis ruduo.
Tik ar prisiminsi mane vieną,
Kai nusistovės gilus vanduo?