Liūdni atrodo rytmečiai
Nors saulė piene skleidės...
Negrįšiu čia, negrįšiu čia –
Įsirėžė po raidę.

Ir ant lentynos dulkėse
Plastmasinis drambliukas
Toks vienišas... Ne tulpėse,
Kurių kadais netrūko.

Dar virdulys virtuvėje
Kaip nebylys nutilęs
Kur puodai? Lyg nebuvę jų,
O juk anksčiau įkyriai

Čia musės, širšės sukosi –
Uogienės virė, sriubos...
Tik kreivas šypsnys lūpose
Plastmasinio drambliuko.

Kur vasaros? Pavasariai?
Ruduo į širdį beldžias?
Dabar jau viską pasveriu
Ir sau nebeatleidžiu...

Tačiau vėlu taisyti ką –
Man gomurį suspaudžia.
Kur tu, mieloji Monika? –
Belieka dūsaut graudžiai...

..............................................................

Ant palinkusio gluosnio, gal karklo –
Sausas lapas – mažutė dėmė.
Tai tik žodis... Bet žodis ištartas:
Išėjau – niekada neminėk...