Lyg laimingas
vakaro vėjas
paglostei mano akis —
lauktimi išmatuojamos
vėlei, supsis svajos,
ir dainos sugrįš.
Prieš daug metų
nutilo — nutolo...
Apkabins meilės rankos
pečius.
Nežinau, kam dėkot —
ligi šiolei
dar iš sapno pabust
negaliu —
likimo nuojautoms
kuždant, susitikom
klaidžių labirintų
keliuos...

Tik nebūki
skubantis vėjas —
nepalik pabučiavęs —
nenutolk...
neišduok...