Tu turėsi meilužį, pagerbusį rūmų tradicijas,
Prie pilies neužmirši užkast buteliuko nuodų —
Ir nušveitus žvilgsniu geležinę šeimos amuniciją
Eisi naktį klausytis egzotiškų paukščių giesmių.
Ten tavęs nematys ritualų ilgų prižiūrėtojai,
Ir laukinis šuva sugrąžins tikras baimės akis.
Gal benamis žmogus vakarienę pateiks nederėtąją
Ir stipraus skystimėlio lašeliais taupyto įpils.
Negalėsi ramiai išklausyti liūdniausios istorijos
Ir nešvarų priglausi prie šilko suknelės švarios.
Bus meilužių lietus, o benamis — švelnus ir paguodžiantis,
Tiktai rytas varžovės pažvelgs akimis negyvos.