Tonas-pustonis, pustonis-tonas,
Polonezo ar pjesės garsai
Kuria vakarui tinkantį foną –
Purpurinį ar tamsiai geltoną.

Filosofija sklinda fortepijono klavišais,
Negalvoja, kur natos nuves,
Stakato – štai pakvimpa laukų kiparisais
Ir legato, kad užmirštum bėdas.

Garsų simfonija, priėjus prie bedugnės krašto,
Diezais ir bemoliais plaus atsivėrusias žaizdas,
Kam filosofų raštai, jei yra fortepijonas,
Tonas-pustonis, pustonis-tonas.