Atiduodu paskutinį obuolį –
Imk, daugiau jų neturiu...
Kurk Pasaulį be manęs sau tobulą,
Bet tiktai be pusių keturių –

Tau nereikia skersvėjų ar kelio,
Kurs pasuks ne ta kryptim.
Imk, prašau, linkiu tau gero –
Gal tada širdis nurims.

Gelsvašonį, tik šiek tiek rūgštoką –
Jį nuskyniau tiesiai nuo obels –
Obuolį geriau turėti tokį,
Nei nuo žemės kritusį pakelt.

Įsikurk ant gaublio to auksinio –
Nereikės net saulės spindulių.
Kartais paliūdėk mane atminus –
Juk daviau tau viską, ką galiu...