Vėl liepos sužydėjo taip staiga,
Kad nesuspėjau šito pastebėti.
Laukais šuoliuoja vasara marga,
Kas dieną nešanti po naują lietų.

Naktis nebevilioja žvaigždėmis,
Nes jų pro debesis nebematyti,
Ir tik akimirkomis retomis
Nedrąsiai saulė danguje sušvyti.

Vėl dangų perskrodžia balti žaibai,
O žemę drebina garsus griaustinis.
Nors šiaip aš myliu vasarą labai,
Bet ši — tai tikras nesusipratimas...