Atgaila
Tarsi nuodingos gyvatėlės
Jie gelia sielą mano.
Ir lapoja liūdesio gėlės,
Spygliais širdį bado.
Tarsi aštrūs nagai
Į sielą greitai sminga.
Čia tau už tai, ką padarei.
Ir visa tai — prasminga.
Tarsi durklai nuodingi
Jie prieina arčiau.
Nors tai, kas buvo, nepradingo,
Bet aš vis tiek atsiprašau.