Pro atlapotas pilnaties duris
į vidų skverbias
iškankintos ugnys.
Skirtybių pranašumais
degina žodžius —
(galbūt jų niekad neištarsiu) —

Kvėpuoju ilgesį,
geriu tyloj prinokusius
laukties lašus —
(nebūto laiko atkarpos
į vyno butelius supilstė
mėlynąjį kraują).

Aš ta pati —
Vandenė moteris —
kitokia būti visiškai nenoriu - - -

Vienoj svarstyklių pusėj
šypsos atmintis,
kitoj —
prie smilkinio priglaustas
lemties pirštas.