Klevas ir prietarai
Mano hieroglifas talpina
Medį ir padūkusį vėją.
Prie kelio lyg užburtas žmogus
Dangstausi nematomą veidą
Didžiuliais penkiapirščiais lapais,
Šlamančiais vainike kuždesiu.
Neškit, žmonės, savo kūdikį,
Bus mano tvirtybę turintis,
Bebaimis ilgaamžis žmogus.
Sakot, skleidžiu prietarus laukinius?
Geriau rinkti mitų nuotrupas —
Nežeis širdies gervuogės spyglys,
Išslydęs iš gandų nešiotojų lūpų,
Nebraižys jis atminimų ainių,
Tiesų, kurias išbandė laikas.