Lijo ir lijo

Lijo ir lijo, žolynai įmirko,
Prigludo prie žemės be dalgio,
Lankos lankelės raselėm pravirko,
Netekę puošnių baltagalvių.

Žvangučiai sušlapo, ir kaip jiems skambėti,
Kai vėjas taip debesis vaiko?
Drugelių, žiogų nematyt, negirdėti —
Nutilo smuikeliai be laiko.

Galgi žemė nepyksta, gausų vandenį geria —
Atiduos su kaupu karštą dieną.
Upėn lekia, putoja vikruoliai upeliai,
Nešdami akmenėlį ne vieną.

Lijo ir lijo, o dar tik birželis —
Septyni brolužėliai nemiega.
Dar pievos nepjautos, vešlios ir žalios,
Žiedais nepageltusi liepa.
skroblas