Pasiuntinys
Rankų pirštai visai nuo darbų subamblėję
Tik iš įpročio stveria likimą už vadžių.
Vakar šaukštas iškrito, šiandien pieną paliejau.
Kaliausėju rūbelių tvarkingai neadžius.
Skurdas lipdosi būt pastovus palydovas.
Tartum įsauly sniegas gebėjimai tirpsta.
Mažamiegė naktis, bet rituosi iš lovos,
Kol dar veidrodis siurbčioja prieblandą tirštą.
Bus kalčiausi netikę dienų ritualai,
Kad randu ant savęs šimto priekaištų ženklus.
Ką pamanė Dievulis man beklūpint už stalo?
Kad meldžiuos? Gi užtiko tik trupinius renkant.
Pagailėjęs paklydėlės atsiuntė vaiką,
Kad jis viską sujaukdamas kryptį pakeistų.
Tarp darbų atrandu vėl svajojimui laiko.
Įtikėjau. Globojamiems leidžiama žaisti.
Dėkui jam, kad išmokau ne per pusę dalinti,
O be širdperšos viską ramiai atiduoti.
Nebepaiso nepriteklių švintančios mintys
Ir atleidžia vadžias sąnarėliai gumbuoti.