ko tyli, kalbėk, prašau.
praverk lūpas, geidžiu,
išleisk kančią iš gelmių.

pažiūrėk man į akis,
lai kūnas kalba už tave,
atverk vartus tiesos,

kad šilumos ir šokio banga
sujungtų mūsų širdis
ir nuplautų nuodėmių dyglius.

netylėk, matau iš akių,
ko lauki, prabilk,
kol kibirkštis rusena.

tik tu ir aš galim
likimo ratą sukti,
tad prašau, netylėk.