Laumė ir Velnias
Keista daina pasigirsta iš laukų,
Ir velnias laukia dovanų.
Prie jo pribėga laumė iš dausų,
Tada ji sako iš tiesų:
Žvirgždutė aš esu,
Galbūt galėtum eit kartu.
Aš gausiai duosiu dovanų.
Tokių juk nori iš tiesų?
Galbūt norėčiau, gal ir ne,
Kodėl turėčiau eit drauge?
Atsakė velnias lyg sapne.
Gal ir apgausi tu mane,
Tik ne dabar ir tik ne čia.
Gal ir reikėtų eit drauge,
Galbūt tu ne tokia bloga.
Galbūt tik nori būt šalia,
Bet ne dabar ir tik ne čia.
Nusivyliau aš tavim,
Juk šitaip aš tikiu tavim.
Nežinau, ar patikėt,
Juk aš tik noriu tau padėt.